Proveržis įveikiant

atopinį dermatitą

Jei gyvenime teko susidurti su atopiniu dermatitu, greičiausiai žinote, kad šios ligos gydymas ne visuomet paprastas ir greitas. Ir vis dėlto medicina kasdien žengia pirmyn. Nuolat kuriami nauji vaistai, kurie leidžia vis sėkmingiau kontroliuoti ligos eigą ir simptomus. Gydant pažangiais vaistais net ir sunkiai sergantys gali tikėtis susigrąžinti sveiką odą bei pilnavertį gyvenimą. Tokie vaistai šiandien jau prieinami ir Lietuvoje, todėl – neatidėliokite. Kreipkitės į savo gydytoją ir kartu ieškokite efektyviausio jums tinkančio gydymo.

APIE LIGĄ
DIAGNOZĖ
GYDYMAS
MITAI
APIE LIGĄ
GYDYMAS
DIAGNOZĖ
MITAI

Apie ligą

Apie ligą

Jūs ne vieni

Atopinį dermatitą galima vadinti šių laikų liga. Per pastaruosius šešiasdešimt metų sergančiųjų šia liga skaičius išaugo net tris kartus. Ši tendencija ypač ryški šalyse, kur gerėja ekonominės sąlygos. Skaičiuojama, kad šiandien visame pasaulyje atopiniu dermatitu gali sirgti net iki 20 proc. vaikų ir iki 10 proc. suaugusiųjų. [1]

Odos liga?

Atopinis dermatitas – tai lėtinė uždegiminė liga. Ilgai laikytas tik odos susirgimu, šiandien atopinis dermatitas vertinamas kaip viso organizmo liga. Tokį sisteminį jos pobūdį lemia ir kompleksinės atsiradimo priežastys, ir pasekmės, neapsiribojančios vien odos pažeidimais. [5]

Atopinis dermatitas kartais dar vadinamas egzema. Vis dėlto tapatinti šiuos du pavadinimus nėra tikslu. Egzema vadinama visa grupė panašių odos ligų, pasireiškiančių lėtiniu uždegimu, tačiau jos skiriasi pagal kitus simptomus ir priežastis. Atopinis dermatitas – tik viena šių ligų. Kita vertus, būtent atopinis dermatitas yra dažniausiai pasitaikanti egzemos forma.

Bėrimus lydi niežulys

Atopinis dermatitas įprastai pasireiškia odos niežuliu, išsausėjimu ir bėrimais. Dėl ligos atsiradęs niežulys dažnai ypač suintensyvėja vakare ir naktį. Nuo smarkaus ar nuolatinio odos kasymo gali atsirasti ir papildomų pakitimų, tokių kaip pūlinukai, standūs iškilimai šlapiavimas, nusikasymai, odos sustorėjimai, įtrūkimai ar vis nauji bėrimai.

Bėrimų pobūdis ir išsidėstymas dažnai priklauso nuo sergančiojo amžiaus. Kūdikiams (iki 2 metų) atopinis dermatitas paprastai pažeidžia skruostų, kaktos ir plaukuotos galvos dalies odą, yra linkęs išplisti visame kūne ir ypač tiesiamuosiuose paviršiuose (ant kelių, alkūnių). Pastebėtina, kad po sauskelnėmis oda paprastai būna sveika. Vyresniems vaikams (nuo 2 iki 12 metų) būdingesni pažeidimai ant alkūnių linkių, pakinklių, vidinės riešų pusės ir kaklo odos, o pats uždegimas – labiau lėtinis. Šios kūno vietos dažniausios ir paauglių (nuo 12 metų) bei suaugusiųjų atopinio dermatito atvejais. Suaugusiesiems bėrimai taip pat neretai būna plaštakose, akių vokuose.

Sunkaus atopinio dermatito atvejais gali būti pažeistos bet kurios kitos kūno vietos, nepriklausomai nuo amžiaus.

Gali bet kada atsinaujinti

90 proc. atopinio dermatito atvejų prasideda iki 5 metų amžiaus. Iki paauglystės 20 proc. vaikų ši liga praeina savaime, o 65 proc. atvejų – labai palengvėja. Vis dėlto daugiau nei 50 proc. sergančių paauglių simptomai atsinaujina ir suaugus. Retai, bet pasitaiko, kad liga prasideda tik suaugusiam žmogui. [1]

Banguojanti atopinio dermatito eiga priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo daugybės kitų veiksnių:

  • streso,
  • sauso oro,
  • žiemos,
  • perkaitimo,
  • muilų, ploviklių,
  • alergenų
  • ir t. t.

Kadangi visų provokuojančių veiksnių išvengti sudėtinga, atopinis dermatitas gali bet kada atsinaujinti. Susirgimo eigą gyvenimo bėgyje nuspėti labai sunku, todėl kuo anksčiau ir kuo lengvesnės formos liga bus pradėta gydyti, tuo veiksmingesnis bus gydymas. Ligos pablogėjimams užbėgus už akių dar ankstyvoje vaikystėje, didėja tikimybė atopinį dermatitą su metais „išaugti“. [2]

Vienos priežasties nėra

Nors tikslios atopinio dermatito priežastys kol kas nežinomos, nuolat vykdomi nauji medicininiai tyrimai ligos prigimtį leidžia pažinti vis geriau. Šiandien sutariama, kad atopinio dermatito priežastys yra kompleksinės ir priklauso nuo genetinių, imuninių bei aplinkos faktorių visumos. [5]

Taip pat žinoma, kad ši liga glaudžiai susijusi su odos barjerinės funkcijos sutrikimu. Šią funkciją atlieka išorinis odos sluoksnis epidermis, saugantis organizmą nuo visko, kas mus supa: pradedant tarša ir dulkių erkėmis, baigiant kvapų molekulėmis ar konservantais odos priežiūros priemonėse. Epidermis taip pat užtikrina reikiamą odos drėgnumą.

Sergant atopiniu dermatitu, išoriniame odos sluoksnyje tarp ląstelių atsiranda įtrūkimai. Tai sudaro sąlygas išgaruoti drėgmei, todėl oda išsausėja, pasidaro dirgli ir ima niežėti. Per šiuos įtrūkimus į organizmą gali patekti įvairios medžiagos iš aplinkos (taip pat ir maisto alergenai, esantys dulkėse). Vieni jų iššaukia grandininę imuninės sistemos reakciją, kuri baigiasi odos uždegimu, kiti – pavyzdžiui virusai, grybeliai ir bakterijos – gali sukelti infekcijas.

Įtaka emocinei sveikatai

Atopinio dermatito simptomus dažnai lydi rimtos pasekmės emocinei sveikatai. Manoma, kad ligos poveikis sergančiųjų psichologinei savijautai gali būti net didesnis nei odos pažeidimų keliamas fizinis diskomfortas. [7]

Dėl varginančio, išsimiegoti trukdančio niežulio, sergantiesiems kyla streso ir nerimo lygis. Kaip tik šie veiksniai ir toliau provokuoja atopinio dermatito paūmėjimus – taigi, ir dar didesnį fizinį diskomfortą bei psichologinę įtampą. Pastebima, kad sergantieji dėl savo pakitusios išvaizdos dažnai jaučia gėdos jausmą. Šie emociniai sunkumai lengvai gali peraugti į depresiją. [2]

Įtariate, kad jūs ar / ir jūsų vaikas galite sirgti depresija? Nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją ar tiesiai į psichikos sveikatos specialistą.

Apie savo emocinę būseną būtinai išsamiai papasakokite ir jus gydančiam gydytojui dermatovenerologui ar alergologui-klinikiniam imunologui. Ši informacija gali būti labai reikšminga vertinant atopinio dermatito sunkumo laipsnį, planuojant gydymą ir skiriant konkrečias gydymo priemones.

Emocine sveikata verta susirūpinti, jei jūs ar / ir jūsų vaikas ilgiau nei 2 savaites jaučiate šiuos simptomus:

  • liūdesio, tuštumos ir / ar nerimo jausmas,
  • nevilties jausmas,
  • dingęs noras užsiimti mėgiamomis veiklomis,
  • energijos trūkumas,
  • negalėjimas susikaupti,
  • negalėjimas ramiai nusėdėti,
  • miego problemos,
  • svorio pokytis,
  • mintys apie mirtį ar savižudybę. [4]

Įtaka emocinei sveikatai

Atopinio dermatito simptomus dažnai lydi rimtos pasekmės emocinei sveikatai. Manoma, kad ligos poveikis sergančiųjų psichologinei savijautai gali būti net didesnis nei odos pažeidimų keliamas fizinis diskomfortas. [7]

Dėl varginančio, išsimiegoti trukdančio niežulio, sergantiesiems kyla streso ir nerimo lygis. Kaip tik šie veiksniai ir toliau provokuoja atopinio dermatito paūmėjimus – taigi, ir dar didesnį fizinį diskomfortą bei psichologinę įtampą. Pastebima, kad sergantieji dėl savo pakitusios išvaizdos dažnai jaučia gėdos jausmą. Šie emociniai sunkumai lengvai gali peraugti į depresiją. [2]

Įtariate, kad jūs ar / ir jūsų vaikas galite sirgti depresija? Nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją ar tiesiai į psichikos sveikatos specialistą.

Apie savo emocinę būseną būtinai išsamiai papasakokite ir jus gydančiam gydytojui dermatovenerologui ar alergologui-klinikiniam imunologui. Ši informacija gali būti labai reikšminga vertinant atopinio dermatito sunkumo laipsnį, planuojant gydymą ir skiriant konkrečias gydymo priemones.

Emocine sveikata verta susirūpinti, jei jūs ar / ir jūsų vaikas ilgiau nei 2 savaites jaučiate šiuos simptomus:

  • liūdesio, tuštumos ir / ar nerimo jausmas,
  • nevilties jausmas,
  • dingęs noras užsiimti mėgiamomis veiklomis,
  • energijos trūkumas,
  • negalėjimas susikaupti,
  • negalėjimas ramiai nusėdėti,
  • miego problemos,
  • svorio pokytis,
  • mintys apie mirtį ar savižudybę. [4]

Galimos komplikacijos ir susijusios ligos

Sergant atopiniu dermatitu, dažnai yra neišvengiamos odos infekcijos. Šias komplikacijas gali sukelti įvairūs grybeliai (pvz. Candida), bakterijos (pvz. auksinis stafilokokas) ar virusai (pvz. užkrečiamojo moliusko, pūslelinės). Išplitusi pūslelinės (Herpes simplex) infekcija yra pavojinga gyvybei ir reikalauja skubaus specialaus gydymo.

Sunkus atopinis dermatitas yra siejamas su akių pažeidimais, tokiais kaip ragenos, junginės ir vokų uždegimai. [4]

Atopinis dermatitas susijęs ir su kitomis ligomis:

  • alerginėmis ligomis, tokiomis kaip alerginis rinitas, bronchinė astma ar anafilaksija,
  • dėmesio sutrikimo sindromu,
  • osteoporoze,
  • širdies ir kraujagyslių ligomis. [1, 2, 5]

Diagnozė

Kur kreiptis

Įtariate, kad jūs ar / ir jūsų vaikas galite sirgti atopiniu dermatitu? Nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją, dermatovenerologą ar alergologą-klinikinį imunologą.

Įvertinęs nusiskundimus ir objektyvius duomenis, šeimos gydytojas nukreips jus pas gydytoją dermatovenerologą arbą alergologą-klinikinį imunologą. Į gydytoją dermatovenerologą galima kreiptis ir be šeimos gydytojo siuntimo. Gydytojas specialistas jūsų ir šeimos gydytojo įtarimus patvirtins arba paneigs.

Tikėtina, užteks vieno vizito

Dažniausiai atopinis dermatitas diagnozuojamas pirmojo vizito pas gydytoją specialistą metu.

Prieš priimdamas diagnozę, gydytojas:

  • pacientą apžiūri,
  • įvertina ligos požymius tipinėse kūno vietose,
  • apklausia dėl ligos istorijos šeimoje (surenka anamnezę),
  • įvertina galimas bėrimų priežastis,
  • nustato provokuojančius veiksnius.

Išimtiniais atvejais atopinio dermatito diagnozei gali būti reikalingi odos mėginių, kraujo ar kiti tyrimai.

Lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus atopinis dermatitas?

Diagnozuodamas atopinį dermatitą, gydytojas dermatovenerologas ar alergologas-klinikinis imunologas nustato ir ligos sunkumo laipsnį: lengvą, vidutinio sunkumo ar sunkų atopinį dermatitą.

Ligos sunkumas įprastai nustatomas pagal kriterijus, kuriuos apibrėžia atopinio dermatito sunkumo laipsnio skaičiavimo indeksas (angl. SCORing Atopic Dermatitis, SCORAD). SCORAD – tai atopinio dermatito vertinimo metodika, pagal kurią vertinama:

  • pažeistos odos plotas,
  • pažeidimų intensyvumas ir
  • subjektyvūs ligos poveikio gyvenimo kokybei parametrai, tokie kaip miego sutrikimai ir niežulys.

Pagal šią metodiką gautiems vertinimo rezultatams suteikiamos atitinkamos skaitinės reikšmės. Nuo jų ir priklauso, kokio laipsnio atopinis dermatitas pacientui bus nustatyta.

Lengvas atopinis dermatitas diagnozuojamas, kai SCORAD reikšmė < 25. Vidutinio sunkumo liga nustatoma, kai SCORAD reikšmė 25–50. Jei SCORAD reikšmė > 50, atopinis dermatitas pripažįstamas sunkiu.

Dėmesio: būkite atviri

Kelias į sėkmingą gydymą prasideda nuo tinkamos diagnozės, o ši – nuo jūsų atviro pokalbio su gydytoju. Todėl vizito metu pasistenkite apie savo ligą papasakoti kuo išsamiau. Dialogas tarp paciento ir gydytojo bei jų abiejų bendros pastangos yra būtinos, siekiant geresnės ligos kontrolės ilgalaikėje perspektyvoje.

Atminkite: poveikis jūsų emocinei sveikatai ir kasdienio gyvenimo kokybei yra vienas svarbiausių atopinio dermatito sunkumo laipsnio vertinimo kriterijų. Tik tinkamai įvertinus ligos sunkumą, galima parengti patį veiksmingiausią gydymo planą ir tikėtis geriausių gydymo rezultatų.

Gydymas

Galimybių vis daugiau

Nors vaistai, kuriais atopinį dermatitą būtų galima išgydyti visiškai, dar neišrasti, nuolat vykdomų klinikinių tyrimų pagrindu kuriami ir registruojami vis nauji preparatai, leidžiantys sėkmingai valdyti ligą. Gydant pažangiais vaistais, net ir sunkiai sergantys pacientai gali tikėtis susigrąžinti sveiką odą ir pilnavertį gyvenimą.

Gydymo planas kiekvienam individualus

Tobulo vieno sprendimo, tinkančio kiekvienam sergančiajam, nėra. Gydymo rezultatus lemia individualus gydymo planas, sudaromas kiekvienam pacientui asmeniškai.

Gydymo planą sudaro gydytojas dermatovenerologas ar alergologas-klinikinis imunologas.

Individualaus plano ypatumai priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip paciento amžius, bendra sveikatos būklė ir ligos sunkumo laipsnis. Tik įvertinęs visus šiuos veiksnius ir su pacientu išsamiai aptaręs gydymo perspektyvas, gydytojas parenka individualią gydymo priemonių kombinaciją.

Pirmiausiai – tinkama odos priežiūra

Nors atopinio dermatito kontrolės priemonių spektras platus, gydymas visuomet prasideda nuo bazinės odos priežiūros principų:

  • kaip tinkamai praustis,
  • kaip pakankamai drėkinti odą,
  • kaip kuo mažiau dirginti odą ir
  • kaip išvengti ligą provokuojančių veiksnių.

Prireikus, gydytojas taip pat gali rekomenduoti specialius atopinio dermatito mokymų kursus (egzemos mokyklas).

Deja, bazinės odos priežiūros dažniausiai nepakanka. Sudarant gydymo planą, paprastai skiriamas ir gydymas medicininėmis priemonėmis:

  • vietiniais vaistais,
  • fototerapija,
  • sisteminiais vaistai.

Šios priemonės skiriamos pakopomis, atsižvelgiant pirmiausiai į ligos sunkumo laipsnį.

Gali pakakti ir vietinio gydymo

Diagnozavus lengvą atopinį dermatitą, paprastai skiriami vietinio poveikio vaistiniai preparatai: kremai ar tepalai, tepami ant odos pažeidimų konkrečiose kūno vietose.

Priklausomai nuo ligos etapo (paūmėjimo ar remisijos) ir atsako į gydymą, gali būti skiriami hormoniniai vaistai gliukokortikosteroidai arba kalcineurino inhibitoriai. Taip pat gali būti skiriamas gydymas abiejų šių preparatų deriniu.

Nustačius vidutinio sunkumo atopinį dermatitą, paauglių ir suaugusiųjų gydymas vietinio poveikio vaistais gali būti papildomas ultravioletinių spindulių (UVA) arba siaurabange (UVB) fototerapija.

Vietinį gydymą skiria, tęsia ar keičia gydymo planą sudaręs gydytojas dermatovenerologas ar alergologas-klinikinis imunologas. Pagal gydytojo specialisto rekomendacijas šį gydymą tęsti gali ir šeimos gydytojas.

Sisteminis gydymas

Ilgai laikytas (tik) odos pažeidimu, šiandien atopinis dermatitas vertinamas kaip viso organizmo liga. Tokį – sisteminį – jos pobūdį lemia ir atopinio dermatito kompleksinės priežastys, ir pasekmės, neapsiribojančios vien odos pažeidimais. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gydymo vietiniais vaistais gali nepakakti. Jei liga progresuoja, reikalingas gydymas sisteminiais vaistais, kurie veikia ne lokalų odos uždegimą, o visą organizmą. [5]

Hormoniniai vaistai arba imunosupresantai

Galimybė skirti sisteminį gydymą pirmiausiai priklauso nuo atopinio dermatito atsako į vietinį gydymą ir ligos sunkumo laipsnio. Diagnozavus vidutinio sunkumo ar sunkų atopinį dermatitą ir vietiniam gydymui nepadedant, gali būti skirti kompensuojami tradiciniai geriamieji sisteminiai preparatai: hormoniniai vaistai gliukokortikosteroidai (pvz. metilprednizolonas, prednizolonas) arba imunosupresantai (pvz. ciklosporinas). Šie vaistai skiriami ribotam laikui arba tik paūmėjimų metu (pvz. gliukokortikosteroidai).

Retais atvejais gali būti skiriami ir nekompensuojami imunosupresantai (metotreksatas, azatioprinas). Prieš imunosupresinį gydymą ir jo metu atliekami kraujo tyrimai bendrai organizmo būklei stebėti, taip pat skiriama plaučių rentgenograma patikrai dėl tuberkuliozės.

Sisteminį gydymą gliukokortikosteriodais ar imunosupresantais skiria, tęsia ar keičia gydymo planą sudarantis gydytojas dermatovenerologas ar alergologas-klinikinis imunologas. Pagal gydytojo specialisto rekomendacijas šį gydymą gali tęsti ir šeimos gydytojas.

Sisteminiai pažangūs vaistai

Šiandien sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkiu atopiniu dermatitu prieinami ir pažangūs sisteminiai preparatai. Lietuvoje jie gali būti skiriami, jei gydymas imunosupresantais (pvz. ciklosporinu) yra neefektyvus ar kontraindikuotinas.

Sisteminiai pažangūs vaistai

Šiandien sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkiu atopiniu dermatitu prieinami ir pažangūs sisteminiai preparatai. Lietuvoje jie gali būti skiriami, jei gydymas imunosupresantais (pvz. ciklosporinu) yra neefektyvus ar kontraindikuotinas.

Leidžiamieji biologiniai vaistai

Biologiniai vaistai yra nauja ir moderni gydymo forma, kurią sudaro baltymai, dažniausiai gaunami iš gyvų organizmų. Jie yra sukurti taip, kad tiksliai veiktų tam tikras imuninio atsako grandinės dalis, sukeliančias atopiniam dermatitui būdingą uždegimą. Slopindami specifinius molekulinius procesus, biologiniai preparatai padeda sumažinti ligos simptomus, tokius kaip niežėjimas, paraudimas ir odos pažeidimai.

Biologiniai vaistai leidžiami po oda. Injekcijos gali būti atliekamos gydymo įstaigoje arba savarankiškai.

Lietuvoje atopinio dermatito gydymui registruoti keli biologiniai preparatai (dupilumabas, tralokinumabas, lebrikizumabas), tačiau kompensuojamas kol kas tik vienas – dupilumabas. Šis vaistas veikia blokuodamas tam tikrus baltymus, atsakingus už uždegimo procesą. Dupilumabą skiria tretinio lygio gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas dermatovenerologas ar alergologas-klinikinis imunologas. Pagal gydytojo specialisto rekomendacijas šį gydymą gali tęsti ir šeimos gydytojas. [8]

Biologinę terapiją dupilumabu galima taikyti kūdikiams nuo 6 mėn. ir vaikams (nekompensuojama) bei suaugusiems (kompensuojama).

Naujos kartos geriamieji vaistai

Jano kinazių (JAK) inhibitoriai yra vaistai, kurie slopina įvairių ląstelių viduje esančius specifinius fermentus, vadinamus Jano kinazėmis. Šie fermentai atlieka svarbų vaidmenį perduodant imuninės sistemos signalus.

Atopinio dermatito atveju imuninė sistema siunčia signalus, kurie odoje sukelia uždegimą. JAK inhibitoriai blokuoja šiuos signalus, taip sumažindami uždegimą ir palengvindami simptomus, tokius kaip niežėjimas ir odos bėrimai.

Gydymas JAK inhibitoriais (upadacitinibu, baricitinibu) – pažangi sunkaus atopinio dermatito sisteminio gydymo terapija. Šie vaistai yra vartojami tabletėmis.

Gydymą Jano kinazių inhibitoriais gali skirti bet kuris tretinio ir antrinio lygio gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas dermatovenerologas ar alergologas-klinikinis imunologas. Pagal gydytojo specialisto rekomendacijas šį gydymą gali tęsti ir šeimos gydytojas. [5]

Naujos kartos geriamieji vaistai gali būti skiriami vaikams nuo 12 metų (tik upadacitinibas) ir suaugusiems (baricitinibas, upadacitinibas). [8]

Pažangų gydymą kompensuoja valstybė

Sunkaus atopinio dermatito gydymas pažangiais sisteminiais vaistais Lietuvoje yra 100 proc. kompensuojamas valstybės: paaugliams nuo 12 m. – upadacitinibas, o suaugusiems – baricitinibas, dupilumabas ir upadacitinibas. [6]

Paskirtas gydymas nepadeda?

Paskirtas atopinio dermatito gydymas ne visada padeda iš pirmo karto, tačiau pasiduoti neverta. Jei per 3–6 mėnesių laikotarpį vienas gydymo būdas nedavė norimų rezultatų, visai nereiškia, kad veiksmingų priemonių gydyti jūsų atopiniam dermatitui apskritai nėra. Tik aktyviai bandant naujas gydymo galimybes didėja tikimybė, kad bus rastas efektyvus ir kiekvienam pacientui individualus gydymo kelias.

Mitai

Atopinis dermatitas ir egzema – tas pats

Nors šie pavadinimai iš tikrųjų susiję, egzema vadinama visa grupė panašaus pobūdžio, bet skirtingų odos uždegiminių pažeidimų. Atopinis dermatitas – tik vienas iš jų. Kita vertus, būtent šis pažeidimas yra pati dažniausia egzemos forma. Kitos egzemos formos: kontaktinis dermatitas, dishidrozinė egzema, rankų egzema, neurodermatitas, diskoidinė (numuliarinė) egzema, stazinis dermatitas. [2]

Atopinis dermatitas praeis savaime

Retais atvejais atopinis dermatitas iš tikrųjų gali praeiti savaime, ypač jei lengva ligos forma susergama vaikystėje. Vis dėlto delsti ir rizikuoti tikrai nerekomenduojama. Kuo lengvesnės formos liga pradedama gydyti, tuo gydymas veiksmingesnis. Ligos pablogėjimams užbėgus už akių dar ankstyvoje vaikystėje, didėja tikimybė atopinį dermatitą su metais „išaugti“. [2]

Su atopiniu dermatitu belieka susitaikyti

Netiesa. Gydant pažangiais vaistais net ir sunkiai sergantys pacientai gali tikėtis susigrąžinti sveiką odą ir pilnavertį gyvenimą. [3]

Atopiniu dermatitu galima už(si)krėsti

Netiesa. Atopinis dermatitas nėra nei infekcinė, nei virusinė liga, todėl tiesioginio fizinio kontakto metu ar kitu būdu šia liga negalima užsikrėsti ar užkrėsti kitus. [2]

Atopinį dermatitą sukelia alergijos

Nors alergenai gali sukelti kai kuriems pacientams ligos paūmėjimus, atopinis dermatitas nėra alerginė liga. Šiandien sutariama, kad atopinio dermatito priežastys yra kompleksinės ir slypi genetinių, imuninių bei aplinkos veiksnių visumoje. Taigi, net ypač stengiantis vengti alergizuojančių aplinkos elementų, atopinio dermatito paūmėjimų išvengti gali nepavykti. [3]

Tekstą recenzavo Prof. Laura Malinauskienė

Šaltiniai

  1. „Alergologija ir klinikinė imunologija“: vadovėlis. Vilniaus universiteto leidykla, 2023
  2. „Atopic Dermatitis”. „American Academy of Dermatology Association“
  3. „Common AD Myths Debunked“
  4. “Eczema And Emotional Wellness”. „National Eczema Association“
  5. Laura Malinauskienė, Natalija Voronaja. „Specifinis imuninės sistemos atsaką koreguojantis vaistas“. „Internistas“, Nr. 7, 2023.
  6. „Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašas, A sąrašas“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-599 redakcija).
  7. „The Burden of Atopic Eczema: European Consensus Report 2022”. „European Federation of Allergy and Airways Diseases Patients‘ Associations“
  8. „Vaistinių preparatų sąrašas“, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

LT-IMM-240001